243
Viskas, kas gera, turi pabaigą. Nors šiaip, viskas turi pabaigą. Bet, kas gera – ypač. Suprask – atostogos baigėsi: lietuviškos Papės paplūdimys, Veisiejo apylinkių ežero pakrantės su visomis savo atpalaiduojančios fizinės veiklos linksmybėmis.
Ir vėl atgal į darbus. Per tą laiką mūsų studio4 spėjo paūgėti (sako, kai vaiko nematai – jis greičiau auga). Inboxe – 243 dėmesio reikalaujantys laiškai. Kaip visuomet – kažkas naujo būtinai turi būti atmiežta kažkuo senu. Palinkėčiau sau darbingo rugpjūčio, bet jis ir be to bus beprotiškai darbingas.
Nauji batai. Naujas veidas
Neįsivaizduoju savo gyvenimo be interneto. Jame galiu rasti didžiają dalį materialių (o kartais ir ne) dalykų, kurių gali prireikti. Just name it: nuo tualetinio popieriaus ar sveiko maisto iki to, kas šiuo metu sukasi mano draugų ar visiškai atsitiktinių pažįstamų galvose (tereikia užsukti į Mordaknygę, kaip ją taikliai pavadino ja besinaudojantys skeptikai).
Internetinis voratinklis apraizgė asmeninius gyvenimus iki tokio lygio, kad, rodos, kartais konkuruoja su artimam žmogui skirtu laiku (stengiuosi nepiktnaudžiauti, bet pastabų kartais gaunu). Pažiūrėkime. Asmeninis interneto puslapis? Check (jūs jį dabar skaitote). Hobio puslapiai, kuriems jūs skiriate marias laiko? Taip, taip ir taip. O madingieji socialiniai tinklai? Yep, Yep, Yep ir Yep… Ir tai ne pabaiga…
Prisiminiau kitą didelę mūsų gyvenimų sritį – darbą. Gerai, kad (dažniau nei rečiau) vienu metu vaidenamės tik vienoje vietoje… Šiuo metu esu čia Studio 4- šviežiai batsiuvio užsimauti batai 
Pats laikas. Apie šį “batsiuvys-be-batų” sindromą, galėčiau daug pliurpti… Bet kam? svarbu rezultatas… Dėkui Šlimui, Magnetui ir Neringai už tai, kad jie šią sritį valdo.
