Va dabar tai supykau…

Šis penktadienis, kaip ir daugelis kitų, turėjo būti maloniai kitoks, neįprastas. Nes man taip jau įprasta: visi penktadieniai šiek tiek neįprasti. Jis toks ir buvo…  tuo ir norėjau pasidalinti…

… kol manęs galutinai neužkniso “wordpress for iPad”. Net nepradėjęs baigsiu šituo: 2 kartus iš naujo teko dėlioti auksines mintis – vienas prisilietimas ir viskas be jokio perspėjimo dingo. Negana to, seną post’ą išsaugojo ant kito (aišku pradangindamas pastarąjį – mano mylimą orinį baltikiuką…). Ir dar pridirbęs aptapšnojo – sudarkė post’ų datas. Dabar mano ir taip bevertis blogas tapo dar ir konkrečia kibernetine laiko betvarke. Ačiū jums, šūdarankiai Automatic Inc. “programuotojai”. Kad jums kas skruzdėlių į tarpukojį pribertų! “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima”… Jo, blyn… Nežiūrima, bet daužoma. Vengsiu WP for iPad , kaip vampyras vengia švęsto vandens. Kad jie kur paspringtų su tokiu programavimu. Suprantu, kai  publišintas softas lužinėja, bet  duomenų _ne_savo_ tai nesušika, gal sakau, lai? Kas nors bent pamėgino nors ką “pagal paskirtį” su šituo kodo gabalu padaryti? Ar jo paskirtis “atsidaryti ir sušikti viską, kas įmanoma”? Obuolys, tai tik pasižiūri, kad nuogų papų nebūtų ir be jų žinios pinigų nesidalintų ir šierina per aiŠopą visam kibernetiniam pasauliui. Visa kita turėtų patys autoriai sužiūrėti… …turėtų save labiau gerbti. “kaip minimum”.

Va tau, pasauli, mano neįprasto penktadienio finale grande!

… o prasidėjo viskas taip gražiai neįprastai… šeštą ryto mielas geros dienos linkintis bučinys… uošvienės ruoštas kavos puodelis… 60Lt. už automobilio parkavimą Vilniaus gatvėje… … miela.bent į dūšią niekas nešika.

Et… galų gale – penktadienio vakaras, sulauksiu Jos, iš braliūkų pargrįžtančios – važiuosim Einoro sveikinti… ir viskas vėl pradės lipti aukštyn.

Pabaigčiau “tritaškiu”, bet geriau padėsiu tašką.

Gero savaitgalio.