Na, negaliu pykti…

… kankinu ir aš savo senuką iphone’ą su iOS4. Laužtas, paklausite? O taip! Jailbreikintas su visais “multitaskingais”? O kaip gi? – linkelėsiu galvą. Šio ryto nuotykis: žiūriu į naujienas įkritusį šmaikštų “Reality bites” filmuka:

…šypsausi, nes išgyvenu tą patį … Ir tuo metu – skambutis! Madingai lyžteliu prakaituotu (na karšta pas mus dabar, ar ne?) pirštu jautrųjį ekraną ir keliu daiktą prie ausies… Kažkas ne taip – kitame bedračio ryšio gale niekam aš nereikalingas… Pakeliu nuo įkastruoto jaunuolio proto pertinusį senuką prieš akis – obuoliuko logotipas spindi – nors imk iš apmaudo ir atsikąsk… Bet juk jis jau prakąstas! Laikas persikrauti… Amžius – pirst ir smelis byra iš… Va taip ir purtai smėlį iš kišenių kasdien… Tik šis kartas vertas gilesnio apmąstymo, nes tuo metu džiaugiausi kitų žmonių tokiais pačiais džiaugsmais: vis dėlto, kažkas slypi anapus – kažkokie ryšiai jungia, rodos, visiškai nesusijusius reiškinius… Praėjusiame amžiuje skambėjo frazė “Didysis brolis tave stebi…”
… matyt teks sugražinti senukui senąjį – pensininko – protą….