Harlem’as į kūną…

Paskutiniu metu visi darbiniai projektai pasistūmė į šalį užleisdami vietą profesionaliam hobiui. Nors daugeliau Harlem’as prasidės tik rytoj, man, kaip ir kitiems šios įstabios kasmetinės Lietuvos lindyhoperių fiestos organizatoriams, Harlemas jau kuris laikas kunkuliuoja smegenyse bei raumenyse.

Man po kiekvieno Harlem’o atrodo, kad geriau jau nelabai yra kur, bet… kiekvienąkart pats nustembu, kiek galima prigalvoti gražių džiaugsmų. Pirmuosius Harlemus darėme tam, kad visi lindyhoperiai pajustų šventę savo širdyse. Vėlesnieji pradėjo sietis ir su kokybe bei dideliu noru leisti Lietuvos lindyhoperiams pajusti skonį tų šėlionių, kurios vyksta jau subrendusiose pasaulinėse lindyhopo bendrumenėse. Net nebandėme tikėti ar tikėtis kažkokio tarptautinio pripažinimo ar įvertinimo. Pamenu, tais pirmaisiais metais/kartais tekdavo ilgokai aišktinti net ir pasaulinio lygio lindyhopo žvaigždėms, kas yra Lietuva, ir kad čia lindyhopas ir visa su juo susijusi kultūra mylima bei puoselėjama… ir kad Hanibalas Lekteris jų čia nesuvalgys… Jaunų degančių širdžių atsidavimo, aukojimosi ir tyro pasišventimo dėka dabar mus žino visur, kur šokamas lindyhopas. Čia žemai lenkiu savo žilstelėjusią bet vis dar vaikišką galva prieš man brangiausią žmoguti, kuris mane ir atvedė į lindyhopo pasaulį (Eglute, …  ;* ), bei prieš tą jaunatviškai gaivališkai šėliojančią  nesustabdomą komandą, iš kurios semiuosi visko, ką gyvenimas gali duoti ir  kuriai neliksliu abejingas iki paskutinio savo “triplestepo”. Lindyhop.lt komanda sau dažniausiai apibūdinu kaip cunamio bangą: ji didelė ir solidi, ji  veržliai lekia nesustabdoma ir nieko nebijodama, kai priešakyje – betoninė siena, ji susitelkia ir kakta pramušą ją. Read more