Na, negaliu pykti…
… kankinu ir aš savo senuką iphone’ą su iOS4. Laužtas, paklausite? O taip! Jailbreikintas su visais “multitaskingais”? O kaip gi? – linkelėsiu galvą. Šio ryto nuotykis: žiūriu į naujienas įkritusį šmaikštų “Reality bites” filmuka:
…šypsausi, nes išgyvenu tą patį
… Ir tuo metu – skambutis! Madingai lyžteliu prakaituotu (na karšta pas mus dabar, ar ne?) pirštu jautrųjį ekraną ir keliu daiktą prie ausies… Kažkas ne taip – kitame bedračio ryšio gale niekam aš nereikalingas… Pakeliu nuo įkastruoto jaunuolio proto pertinusį senuką prieš akis – obuoliuko logotipas spindi – nors imk iš apmaudo ir atsikąsk… Bet juk jis jau prakąstas! Laikas persikrauti… Amžius – pirst ir smelis byra iš… Va taip ir purtai smėlį iš kišenių kasdien… Tik šis kartas vertas gilesnio apmąstymo, nes tuo metu džiaugiausi kitų žmonių tokiais pačiais džiaugsmais: vis dėlto, kažkas slypi anapus – kažkokie ryšiai jungia, rodos, visiškai nesusijusius reiškinius… Praėjusiame amžiuje skambėjo frazė “Didysis brolis tave stebi…”
… matyt teks sugražinti senukui senąjį – pensininko – protą….
Pirmasis iš būsimų milijonų…
Taip ir turėjo atsitikti. Išleistas iPhone 4, išleistas iMovie for iPhone, beliko dienų ir valandų klausimas, kada pirmasis, mažiau ar daugiau profesionalaus prisilietimo ragavęs filmukas, nufilmuotas ir suredaguotas išskirtinai iPhone 4, išvys šį pasaulį. Pasigrožėkime:
“Apple of My Eye” – an iPhone 4 film – UPDATE: Behind the scenes footage included from Michael Koerbel on Vimeo.
Tiesa, be pačio iPhone 4 ir keturiolikos valandų įnirtingo baksnojimo į mažytį ekraną redaguojant iMovie programoje autorius naudojo ir šį tą iš profesionalų pasaulio – šiokius tokius žaisliukus vaizdo stabilizavimui. Rezultatas gražus. Savęs klausiu, ar man užtektų valios pastangų tiek baksnoti redaguojant filmuką apie savo šunį ar vaiką? Juk tik laiko klausimas, kada Styvas leis uploadinti HD filmuka i Youtube’ą tiesiai iš iPhone 4.
… maniškis senukas 3G dar bezda su iOS4 jailbreikinta, bet galva sveria galimybes atsišviežinti geležiukus. Tik nedrasu dar kol kas del to “Death grip’o”… Nors gal paprasčiau į guminį dėklą jį?
Pirmyn į ateitį…virtuvėje
Visuomet įdomu, ką mąsto didžiosios galvos, varančios mūsų gyvenimus į priekį technologijų dėka. Tiksliau, kuriančios technologijas, kurios mus, galbūt, pasieks po kelerių metų. Šįkart užstrigau virtuvėje, nes mėgstu gaminti.
Gal kiek ir “amerikoniškas” pavyzdys, bet pradžia tikrai gera.
Vyniosime aplink pirštą
Karkartėmis pasimėgauju technologijų naujienomis. Mėgstu stebėti, kurlink juda šiuolaikinių atradėjų (o gal – išradėjų) protai ir norai. Paskutiniu metu visi pakvaišę dėl mobilių technologijų, jų miniatiūrizavimo ir enerigijos taupymo. Vienas iš tokių pavyzdžių: Sony pagamino įtartinai plona OLED ekraną (plonesnį už plauką), kuris gali rodyti vaizda net ir tuomet, kai yra vyniojamas ar tampomas… Aš jau sugalvojau ne vieną pritaikymą jam… Tik duokite man tokį vyniojama tieliką
aš jau rasiu ką su juo padaryti.
HARLEM 2010 Lindhop.LT
Vyriokų “Shim Sham’as” Harlem 2010 “Back to Harlem” vakarėlyje.
via YouTube –
.
Pasilinksminom su kariuomenės orkestru
Dalyvavome viename kariuomenės pokilyje… Puikiai groja kareiviukai. Tiesiog nuostabiai. Kojos pačios kilnojosi ir tebesikilnoja.
Hot Club of Detroit
Štai kas mane įkrauna šiomis dienomis… Senokai aptiktas ir atrastas Hot Club of Detroit.
Vienas iš pavyzdžių… Muzika prasideda nuo 6:15… Atgaivina sielą, sveikai skaudančius raumenis (tradiciškai po Daxo workshop’o) tose vietose, kuriose net neįtariau turintis jų… ![]()
Taip, taip taip, tai tie patys, senai atrastieji:
Aš “batareika” – įkraukite mane!
Niekas taip neišsunkia, kaip “nemieli” darbai… Bet juos padaryti irgi reikia… Ir sėdžiu aš darbų išsunktas. Išsikrovęs kaip batareika…
Medalį tam, kurs atrado pakraunamąją muzikos galią! Ne, ne medalį, o paminklą. Ir tegul jis būna didelės batereikos AA formos (gal net Sirijus arba Enerdžaizeris parems). O ant to galo, kur “pipimpačka”, didelį pliusą _prisabačinsim_. Ant priešingojo minuso nedėsim – nėra už ką.
Ir kaip lietuviškai kažkas perfrazavo “Mums nėra ribų tarp visų žvaigždių!”. Tais 67-aisiais (dar praėjusio amžiaus) mano tėvukas dar su trumpikėmis lakstė, bet šiandien mane šis šedevras mane dar labiau veža, nei jį tada…
MARVIN GAYE & TAMMI TERRELL “Ain’t no Mountain High Enough”.


