Piano Man
Gera, kai po kiek laiko susiduri su gero vakarėlio atgarsiais – užfiksuotos akimirkos praskiedžia ir laike prasukto pirmadienio rūgštelę. Pianino nemačiau, bet vakarėlis buvo įsimintinas!
О čia tos akimirkos:
Swing on POP
I’m all into 20′s, 30′s and 40′s pre-swing/swing era music. Just because I dance. Just because I jiterbug. Just because I lindyhop. Since lindyhop revival wave back in 80′s till present day there’s always been to camps of “music used to lindyhop”. One (to which I believe I do belong) – people who love old original swing music – be it a big band, be it a small band, be it even nowadays New Orleans street jazz band. It swings, it smells lindyhop and it smells authentic spirit of times we adore.
The second group -”new age kids” – shaking to “any music”. It’s okay. I love the freedom of choice. Although I don’t call it lindyhop. It doesn’t swing and (what’s even more important for me) – it doesn’t feel like lindyhop. Although You try to use and change original steps and moves to the sound You’re hearing… Yep, everyone “kind of” love and hate “worst lindyhop song contest/evening” hosted by Mark in Herrang Dance Camp. I myself (not always in sober state of my mind) end up freaking all over the dance flour 
. Crazy experience, I must say. Tryin’ to lindyhop to Madonna, RedHotChillyPeps or some even more exotic stuff.
Anyway. I guess, some crazy tech geeks were missing that swing feeling in pop music so desperately, that they dedicated a fear amount of time and ended up with some Code which alters “Your favorite song” by adding some kind of swing feeling . Judge by yourselves:
Hot Club of Detroit
Štai kas mane įkrauna šiomis dienomis… Senokai aptiktas ir atrastas Hot Club of Detroit.
Vienas iš pavyzdžių… Muzika prasideda nuo 6:15… Atgaivina sielą, sveikai skaudančius raumenis (tradiciškai po Daxo workshop’o) tose vietose, kuriose net neįtariau turintis jų…
Taip, taip taip, tai tie patys, senai atrastieji:
Aš “batareika” – įkraukite mane!
Niekas taip neišsunkia, kaip “nemieli” darbai… Bet juos padaryti irgi reikia… Ir sėdžiu aš darbų išsunktas. Išsikrovęs kaip batareika…
Medalį tam, kurs atrado pakraunamąją muzikos galią! Ne, ne medalį, o paminklą. Ir tegul jis būna didelės batereikos AA formos (gal net Sirijus arba Enerdžaizeris parems). O ant to galo, kur “pipimpačka”, didelį pliusą _prisabačinsim_. Ant priešingojo minuso nedėsim – nėra už ką.
Ir kaip lietuviškai kažkas perfrazavo “Mums nėra ribų tarp visų žvaigždių!”. Tais 67-aisiais (dar praėjusio amžiaus) mano tėvukas dar su trumpikėmis lakstė, bet šiandien mane šis šedevras mane dar labiau veža, nei jį tada…
MARVIN GAYE & TAMMI TERRELL “Ain’t no Mountain High Enough”.
The Harvard Krokodiloes | Harvard’s oldest a cappella singing group
The Harvard Krokodiloes | Harvard’s oldest a cappella singing group.
Vakar su Eglute vaikščiojome po senamiesti ir netyčia užklydome į vieną kiemelį, kurio balkone koncertavo puikus A cappella ansamblis iš JAV. Nuostabus dainų repertuaras (šį bei tą išgirsti galima čia). Pasitaikė ir linksmo svingelio, kuri metu atlikėjai šoko (buvo išties smagu matyti, kaip du “berniukai” poroje šoko ). Žodžiu, puiki muzika, puikus šou! Dar kartelį įrodėme sau, kad gerų dalykų galima užtikti ir “netyčia”. Beje, šiandien ansablis koncertuos Nidoje…
… publika buvo šilta… tačiau kūrinių metu ploti nelabai sekėsi… Viens… trys… penki… septyni… Nors pats ansamblis laibai aiškiai svingavo ir “clickino”: du … keturi… šeši… aštuoni… Žodžiu, yra kur mūsų išpopsėjusiai publikai tobulėti…
Rhythm Junkies užgimimas
Ko gero, geriausiai, apie visą šį gimimą galėtų savo mintimis pasidalinti pats šio užgimimimo mamatėtis Deeb’ukas. Užsukite pas jį į www.deeb.lt ir pasilabinkite.
Prie šio projekto prisijungiau bejokių svarstymų. Rhythm Junkies man – visų pirma, atsakas į mums, lindyhoperiams, mylimos – gyvos swing’o muzikos nebuvimas Lietuvoje. Tikras lindyhoperis kur kas mieliau taškosi gyvos muzikos sukūryje nei pagal seną, nors ir labai gerą įrašą…
Kol kas - tai smagus projektėlis praplėsti lindyhoperiškai kultūrai. Kol kas prie viso to prisidedu savo gitara. Artimiausiu metu ruošiuosi nupūsti dulkes ir nuo akordeono (pasirodo, nerealus svingelis gali gautis ir su šiuo instrumentu)… Galbūt kada nors treptelsiu tap’u. O galbūt kada nors ir ką nors uždainuosiu… Fantazuoju …
Gerai, dar kartelį didelis dekui Deeb’ui ir visam Rhythm Junkies už nerealų laiką ir emocijas.
(nuotraukos: Giedriaus Abromavičiaus, atimtos iš www.deeb.lt. tinginys aš, debuk. ir dekui tau dar kartelį ).
