Ką Web’as žino apie mane?
Nesusimastydavau iki šiol…
O istorija, kurios dėka man iškilo šis klausimas tokia…
Prieš kelias savaites užsisakiau keletą niekučių iš Vokietijos. Siuntą išsiuntė per kokią tai vietinę siuntinių tarnybą, kuri bendradarbiauja su kokia tai lietuviška pasiuntinių tarnyba. Istorija nebūtų verta dėmesio, jei ne šis faktas: Read more
Hobis hobį veja…
Liaudies išmintis sako: “devyni darbai, dešimtas – badas”. Ačiū mano susiprotėjusiai galvai, kad dabar tik vieną darbą turiu (na gerai, nuoširdžiai galiu pasakyti – “dirbu tik vienoje srityje”). Gal tai tik tarpinė stotelė man, nenuoramai… Gal…
… susimąsčiau: o kaip su hobiais? Jei hobis – laisvalaikio praleidimo forma, nesiekiant uždirbti pragyvenimui, tai (atsitiktine tvarka):
- lindyhopas (su draugais “runinam” lindyhop.lt klubą), hobiu užskaitau patį šokį – tobulėjimui ribū nėra.
- tap’as – dar vienas šokis, kuriam stengiuosi skirti laiko
- Gitara – kartu su rhythm junkiais muzikuojame.
- Akordeonas – konkuruoja su gitara junkiuose.
- keletas slaptų instrumentų - reikia gi smalsumą patenkinti
- Sportiniai aitvarai – norint gerai skristi, reikia tam skirti laiko..
- aitvarų gamyba – kai oras neleidžia skristi, šokiams kojos nebelaiko, o groti neleidžia paros metas, galima šį bei tą sumeistrauti…
- …
Sau jau seniai įvardijau, kas mane varo į priekį. Net apibrėžimą parašiau: “jei ką nors darau, noriu tai daryti taip, kad tos srities profesionalas galėtų gerą žodį apie rezultatus pasakyti”. O tam kiekvienam manyje gyvenančiam hobiukui reikia skirti laiko…
Ir džiaugiuosi, kad nesu pamišėlis – nugali ne darbas ir ne hobis. Ačiū Dievui – mano Eglutė. Esu laimingas. Be galo.
Only pissed people change the world
Dar besimokydamas gimnazijoje sužinojau, kad kuriant programinę įrangą lieka nedidelis procentas klaidų, kurių “neapsimoka” taisyti. Dažniausiai tai būna retos, smulkios klaidos, kurias atkartoti yra labai sunku, o ištaisyti dar sudėtingiau… Tai va… šiandien vieną tokią ištaisiau… maždaug 6 metų senumo…
Jausmas neapsakomas…
Dabar savęs klausiu- ko reikia, norint tokius žygdarbius atlikti… Užsispyrimo. Arba, kaip ne kartą iš Eglutės išgirdau: “Only pissed people change the world”.
…taupaus ir protingo verslininko principas…
Dar vienas Brrr… Paskutiniu metu tenka prisiliesti prie vienokiu ar kitokių sutarčių. paskutinėje (susijusi su nuoma) radau puikų punktą apie principus, kurių privalo laikytis Vykdytojas (šiuo atveju Nuomotojas, suteikiantis paslaugas Nuomininkui):
” X.YY Vykdytojas, rinkdamasis Komunalinių paslaugų tiekėjus ar paslaugų tiekėjus Bendrojo naudojimo patalpoms, veiks kaip taupus bei protingas verslininkas;”
Taupus ir protingas… Hm… dvi sąvokos, kurios lyg ir neprieštarauja viena kitai, tačiau… Iš vienos pusės, Vykdytojas veikdamas TAUPIAI, mėgins paslaugas pirkti už pigesnę kainą, o dar ir veikdamas PROTINGAI, atsižvelgs ir į paslaugų kokybę. Iš kitos pusės, veikdamas “PROTINGAI”, Vykdytojas gali susitarti su paslaugų tiekėju ir paslaugas nupirkti iš jo už didesnę kainą (juk galų gale, už viską susimokės Nuomininkas), o pinigėlius pasidalinti (na lyg ir nelegalu bendraja prasme)… Ir tai bus “PROTINGA”… pagal kiekvieno asmeninį sugedimo laipsnį… ir pagal sutartį… 
viską padarys softas…
Brrrr…. pirmiausiai, tai nusipurtysiu… tą patį postą rašau antrąkart, nes pirmąjį WP Press This įrankis užsilenkė mėgindamas išsaugoti mano mintis… galbūt per sunkios jos pasirodė…
Na gerai, technokratas aš (neprašykite paaiškinti ką tai reiškia). Skaitinėju vis. Daug gandų apie Apple Tablet’ę (sąlyginis pavadinimas, kaip ir pats produktas). Ir negaliu atsistebėti skeptikų trumparegiškumu. Štai Rafe’as dalinasi savo mintimis Why consumers won’t buy tablets | Rafe’s Radar – CNET News apie tai, kad tokio įrenginio pirkti žmonės nenorės, nes per daug ribotas jo “panaudojamumas”. Pagrindinė to priežastis – nepatogu įvedinėti tekstą…
Alternatyvus savaitgalis
Tas karštasis savaitgalis, kai pusė milijono susispaudė Jūros švėntėje, visai netyčia pasitaikė puiki alternatyva: savaitgali Druskininkuose. Na gerai, visų pirma, prisipažinsiu, Druskininkų stereotipas mano smegenų žievėje įsirėžęs maždaug tokiu pavidalu: “Pensininkų nusėtos purvo vonios, klipatėlių pasipirdžiojimai ant parko suolelio, vingiuoto liūdesio niekur nevedantys dviračių takai… neužmirštamo stoto baltu chalatu apsitempusi “slaugė”, savo putliomis rankomis murzinai baltų nuskilinėjusių plytelių patalpoje sukinėjanti vandens čiaupo rankenėlės… ir aš… toks nuogas nuogas tampe baltame plytelių šaltyje…”.
Taip buvo… buvo… gal taip ir būtų likę, jei ne šis keistokai kitoks savaitgalis… O prasidejo viskas nuo to, kad nuvažiavome į Druskininkus su Eglute praskaidrinti mamos (man, šiuo atveju, mylimos (rimtai) uošvenės) atostogų pabaigos. Apsistojome puikiame Violetos viešbutyje (net pavadinimas man dvelkė šiluma…Man mamos vardas…). Puiki vakarienė trise – puiki kompanija, įdomus pokalbis ir nuostabus maistas nustelbė pusėtiną KVW (pietų afrika) vyno pasirinkimą… Beje, penktadienio vakar ir atpalaiduojanti vakarienė padarė savo – į patalą kritau su rimtu pagreičiu… Tiesa “slaugės” sindromas neleido miegoti – pusę nakties vijau Eglutės kosulį lauk, kitą pusę (po jos legendinės frazės “jaučiuosi, lyg skesčiau”), kas dešimt minučių karštligiškai tikrinau kaip naujagimį – ar dar kvėpuoja. Read more
The Harvard Krokodiloes | Harvard’s oldest a cappella singing group
The Harvard Krokodiloes | Harvard’s oldest a cappella singing group.
Vakar su Eglute vaikščiojome po senamiesti ir netyčia užklydome į vieną kiemelį, kurio balkone koncertavo puikus A cappella ansamblis iš JAV. Nuostabus dainų repertuaras (šį bei tą išgirsti galima čia). Pasitaikė ir linksmo svingelio, kuri metu atlikėjai šoko (buvo išties smagu matyti, kaip du “berniukai” poroje šoko ). Žodžiu, puiki muzika, puikus šou! Dar kartelį įrodėme sau, kad gerų dalykų galima užtikti ir “netyčia”. Beje, šiandien ansablis koncertuos Nidoje…
… publika buvo šilta… tačiau kūrinių metu ploti nelabai sekėsi… Viens… trys… penki… septyni… Nors pats ansamblis laibai aiškiai svingavo ir “clickino”: du … keturi… šeši… aštuoni… Žodžiu, yra kur mūsų išpopsėjusiai publikai tobulėti…
Dvi eglutės
Kažkaip greitai prabėgo tie vieneri metukai nuo man įsimintinosios birželio 13-osios (beje, tai buvo penktadienis ). Tai visai nereiškia, kad senstu. Oi, ne! Greičiau – atvirkščiai .
Ta proga kartu su Eglute buvome išvažiavę prie ežeriuko – kažkur tarp Ukmergės ir Molėtų. Ten, kur esame praleidę ne vieną nuostabų savaitgali drauge. Štai ten, šalia naujai išpuoselėto prūdelio pasodinome dvi eglutes – kadu augtų ir žaliuotų. 
Read more
įtemptai, bet efektyviai
Atrodo, po atostogu viskas sukrito taip, lyg gyvenime prasidetų naujas etapas: intensyvus, nenutrūkstantis kokažkokių nepaaiškinamų dalykų srautas, kurį kartkartėmis galima pavadinti darbu.
Gerai tai, kad keičiantis veiklai vis labiau mėgini orientuotis į patinkančią sritį… Kažkas apie “kosminius laivus” kompiuteriniuose projektuose. Kažkas apie Rhythm Junkies, kažkas apie širdžiai mielus pirkinius, kažkas apie gerus draugus… Tiesa, visuomet šalia tūno ir liūdnieji darbai, kurie nelinkę dingti…
Vat ir dabar… rankos neprieina iki mielų darbų… vis per tuos liūdnuosius… na bet nieko, paliūdėsiu šiek tiek ir vėl – prie linksmųjų. O liūdnieji niekur nedings – kas liks, vėl pasalūniškai tūnos eilėje, tamsiausiame kambario kampe.
