My wishlist for Flipboard
My first after-5-minutes-of-use impressions on Flipboard for iPad : I love it. I love the journal style presentation of information feeds – it’s not boring. It fetches related article information from web. And it’s a huge time saver – no need to tap back and forward just to see if the article is of any interest to You.
As Flipboard just came out there are some things I would love to get implemented into it. Just a short feature wish list, I’m sure, most of it will get into Flipboard in the future:
- Scroll through the whole article instead of just one screen/page (would eliminate need to tap back and forth “Read on Web”)
- Show those Youtube clips just right in “the arcicle” instead of in “Read on Web”… Kind of the same tap-back-and-forth a-little-bit-frustrating thing. Just keep to “tap-to-watch” and that’s it!
- Add Google Reader feeds subscription to content.
- Maybe LinkedIn and MySpace account support (just the same way as Facebook and Twitter)
Ištroškusį pagirdyk!
Pirmąkart mačiau, kaip tokiems karščiams užplūdus Vilniaus gatvėse dalinami vandens buteliukai (sako ir autobuso vairuotojo gali paprašyti…). Čia kas, rinkimai artėja ir paslėptas valdžios “pyaras”? O gal paprasčiausiai, kažkas prisiminė šventus žodžius: “… ištroškusį pagirdyk!”. Vienok, nesvarbu – malonus nūdienų akibrokštas ir tiek. Nuoširždiai pasidžiaugsiu už visus.
(bet pravažiuodamas taip ir neišdrįsau to buteliuko mergaitės paprašyt… o galėjau…)
P.S sklando kalbos, kad geram pyarui čia ne vandens reikia… Šampano…
Rankinis automatas
Dažnas ir bukas veiksmų kartojimas ne tik bukina protą, ir ir “varo iš proto”. Nežinau, kas blogiau – tapti bukapročiu ar bepročiu? Skirtumas tik tas, kad pirmasis galvojas, kad jis protingas, o antrasis iš viso nieko nesuvokia (gal taip ir lengviau). Bet kartkartėmis randų šį bei tą internete, kas padeda minimizuoti šį rankinį automatą.
Šiam vėlyvam vakarui:
#1. Kai tenka ilgai aiškinti, kas ir kurioj vietoj puslapyje yra, kartais geriau išsisaugoti ir apipeckioti paaiškinimais paveiklsiuką.
#2. Кai susikaupia devynios galybės “bookmarkų”, rankutėmis po kiek laiko tiek mėšlo neišmėši – dubliuojasi, miršta ir kitaip išsiderina nuostabus asmeninių nuorodų rinkinys. Bookmark Sentry – patikrins dublikatus, lavonus ir pasiūlys atsikratyti lavoniena ir dublikatais… Tiesa, truksta idėjinio mygtuko “Remove ALL dublicates”
#3. Megstu Chrome, bet vienintelė vieta, kuri jis atsilieka nuo Safario – bookmarkų rodymas ir paieška…. Šiandien išmėginau: gražiai sudeda į medį ir leidžia greitai ir lengvai surasti.
Penktadienis teka sava vaga
Niekas nesugadins mano savaitgalio įspūdžių iš šių metų Herrango. Niekas. Net ir orinis baltikas. Nesinori neti iš didžiųjų raidžių pavadinimo rašyti…
Maršrutas: Stokholmas-Ryga-Vilnius.
Iš Stokholmo lėktuvas vėlavo. Planuotų 25 minučių persėdimui neužteko, nes mums nusileidus lėktuvas į Vilnių jau buvo pakilęs. Taigi, vietoj to, kad namus pasiektumėme 9 vakaro, turėjome tenkintis galimybe pasiekti išsiilgtą SAVO lovą apie pirmą valandą po vidurnakčio. Erzina, kai reikia papildomas 4 valandas braižytis po oro uostą, dydžiu prilygstantį auksinės žuvelės akvariumui. Bet mes gi ne auksinės žuvelės! Neguodė ir tie juokingi 3 latai dviems “for refreshment” – po pusę buteliuko vandens? Tyčiojatės? Lėktuvas turėjo pakilti 23:55 (vietoj to 20:05, į kurį turbo-propelerinis-kukuruznikas per Baltijos balą skrisdamas pavėlavo…). …Bet dar ir 00:25 po vidurnakčio sėdėjome prie vartų su tuo pačiu spindinčiu užrašu “23:55 Vilnius”… Jokio personalo, jokių pranešimų – tikras oro uosto užkampis. Nekondicionuojamas. Dar neramiau pasidarė, kai apie pusę pirmos ir vienintelis ryšio su namais užrašas “Vilnius 23:55″ užgeso… Be jokio išankstinio perspėjimo… Maždaug 15 keleivių ėmė blaškytis po apvalųjį oro uosto apendiksą. Suirutė truko kelias minutes, kai staiga kažkuris keleivis “laimėjo loterijoje” – rado kitus vartus, kuriuose įsižiebė ryšys su namais – tas pats “Vilnius 23:55″. Gerbiamieji, čia kas? Žaidimas “atspėk, kur tavo lėktuvas”? Entuziazmas greitai atslūgo, kai paaiškėjo, kad užrašo turinys nepakito – Tas pats “Vilnius 23:55. Registration”. Ei, mieli braliukai? Laikrodžius susisinchronizuojam? Dabar mūsų apvaliajame apendikse su 5 automatinėmis durimis – 00:45. О kiek pas jus, bokštelyje? A? 00:50 juntamas bruzdesys – porelė žaliai neoninėm liemenėm (panašiom į tas, kur reikia išlipant iš automobilio užsidėti) atėjo prie mūsų surastų automatinių durų ir įnirtingai ėmė maigyti terminalo mygtukus… Netrukus ir kukuruz-fokeris su dviem sraigtais pasirodė per 20 metrų nuo mūsų automatinių durų. Dar geras 20 minučių ir sezamas atsivėrė – liko tik suskaičiuoti 20 žingsnių iki trapo… Ir čia as supratau, kad braliukai susivokė, kad kažkas negerai buvo. Nutarė atsiprašyti – prie pat durų cyptelėdamas sustojo autobusas – nuvešime iki vietos… Ėėėė… Chebryte, gal tiek to, nueisim… Šiaip ne taip atsisakėme šios prabangos ir nupėdinome iki autobuso… Dar pakeliui garsiai pagalvojau – dabar pamėginkite man įrodyti, kad braliukai nuo pietu vietoj kavos ne stabdžių skysti geria…
Nesugadino mano savaigalio įspudžių jie, nors tu ką… O dar kai perskaičiau, kad jie kartais sugeba ir gražiai pasielgti (šiuo atveju, su žmogumi, kurį visa savo jauna žila galva gerbiu), tai visai atlėgau – braliukai bent savo ortakių bendrovę turi, o mes ir tą pra……
Žuuuuum Žuuuuum…. Bumbt. Stuktelime Vilniuje.
Šiek tiek po 2 valandos nakties. Visi suplanuoti draugų eskortai į namus seniai atšaukti – ne gyvulys gi aš… Vienintelis variantas – taksi. Belaukdami lagaminų reklaminiame bukletėlyje susipažįstame su vietiniais taksi paslaugų tarifais – įsėdimas 10Lt… Kilometras 6Lt… Toks jausmas, kad jie ten kažkokias papildomas paslaugas kelionės metu suteikinėja… Mano protingesnioji pusė – Eglutė – skambtelėjo tai pačiai taski kompanijai ir iškvietė miestietiškąjį – be papildomų paslaptingų paslaugų – taksi… Luktelėjome kelias minutes ir su visais savo lagaminais dardėjome apytuštėmis Vilniaus gatvėmis… Tarifas – 2 Lt už įsėdimą ir 1.5LT/km – viso 30Lt… Jaučiu, su papildomomis paslaugomis būčiau anam taksistui palikęs daugiau nei už lėktuvo bilietus… Matyt į anuos taksiukus aviacinį kurą pila ir jie ryja po 600 litrų/h… Fokeriai be sparnų.
Na, negaliu pykti…
… kankinu ir aš savo senuką iphone’ą su iOS4. Laužtas, paklausite? O taip! Jailbreikintas su visais “multitaskingais”? O kaip gi? – linkelėsiu galvą. Šio ryto nuotykis: žiūriu į naujienas įkritusį šmaikštų “Reality bites” filmuka:
…šypsausi, nes išgyvenu tą patį 
… Ir tuo metu – skambutis! Madingai lyžteliu prakaituotu (na karšta pas mus dabar, ar ne?) pirštu jautrųjį ekraną ir keliu daiktą prie ausies… Kažkas ne taip – kitame bedračio ryšio gale niekam aš nereikalingas… Pakeliu nuo įkastruoto jaunuolio proto pertinusį senuką prieš akis – obuoliuko logotipas spindi – nors imk iš apmaudo ir atsikąsk… Bet juk jis jau prakąstas! Laikas persikrauti… Amžius – pirst ir smelis byra iš… Va taip ir purtai smėlį iš kišenių kasdien… Tik šis kartas vertas gilesnio apmąstymo, nes tuo metu džiaugiausi kitų žmonių tokiais pačiais džiaugsmais: vis dėlto, kažkas slypi anapus – kažkokie ryšiai jungia, rodos, visiškai nesusijusius reiškinius… Praėjusiame amžiuje skambėjo frazė “Didysis brolis tave stebi…”
… matyt teks sugražinti senukui senąjį – pensininko – protą….
Ant ko pastatyti?
Darbinis šeštadienis ne visuomet skirtas tiesioginiams darbams…
…Magnetas atsiuntė nuorodą:
http://www.thedesignblog.org/entry/pencil-ipad-stand-defies-modern-technology-for-minimal-designing/
Išmėginome:
Emsė ne kameroje…
Kai lieka laiko nuo šeimos, darbų ir kitų hobių (lindyhop.lt , aitvarai), mėgstu papyškinti – esu amžinai pradedantis fotografas 
. Ir, žinoma, turiu pradedančiojo fotografo sindromą- mano nuotraukos blogos, nes mano foto aparatas yra prastas. Žinoma, po to kai pradėjau pleškinti D700-tuku, patvirtinau sau eilinį kartą, kad tai totali nesamonė. Aišku, gera įranga tikrai netrukdo, ir net pradedančiajam fotografui pasiseka retkarčiais…
Bet visgi… Šį “mano foto aparatas pe prastas” mitą pamėgino sugriauti Fstoppers.com kolektyvas… Profesionali fotosesija naudojant IPhone 3GS “foto aparatą” :
Visas straipsniukas ir nuotraukos guli čia: fstoppers.com.
Viskas. Tyliu. Einu pleškinti.
Pirmasis iš būsimų milijonų…
Taip ir turėjo atsitikti. Išleistas iPhone 4, išleistas iMovie for iPhone, beliko dienų ir valandų klausimas, kada pirmasis, mažiau ar daugiau profesionalaus prisilietimo ragavęs filmukas, nufilmuotas ir suredaguotas išskirtinai iPhone 4, išvys šį pasaulį. Pasigrožėkime:
“Apple of My Eye” – an iPhone 4 film – UPDATE: Behind the scenes footage included from Michael Koerbel on Vimeo.
Tiesa, be pačio iPhone 4 ir keturiolikos valandų įnirtingo baksnojimo į mažytį ekraną redaguojant iMovie programoje autorius naudojo ir šį tą iš profesionalų pasaulio – šiokius tokius žaisliukus vaizdo stabilizavimui. Rezultatas gražus. Savęs klausiu, ar man užtektų valios pastangų tiek baksnoti redaguojant filmuką apie savo šunį ar vaiką? Juk tik laiko klausimas, kada Styvas leis uploadinti HD filmuka i Youtube’ą tiesiai iš iPhone 4.
… maniškis senukas 3G dar bezda su iOS4 jailbreikinta, bet galva sveria galimybes atsišviežinti geležiukus. Tik nedrasu dar kol kas del to “Death grip’o”… Nors gal paprasčiau į guminį dėklą jį?
Pirmyn į ateitį…virtuvėje
Visuomet įdomu, ką mąsto didžiosios galvos, varančios mūsų gyvenimus į priekį technologijų dėka. Tiksliau, kuriančios technologijas, kurios mus, galbūt, pasieks po kelerių metų. Šįkart užstrigau virtuvėje, nes mėgstu gaminti.
Gal kiek ir “amerikoniškas” pavyzdys, bet pradžia tikrai gera.
