Nefotošopinta…
Dažnai kyla diskusijos – reikia/nereikia gražinti nuotraukas? Kartais tie pagražinimai peržengia visas realybės ribas… Nors beprotiškai gražių, meniškų dalykų galima rasti “prifotošopinta”. Kad ir 1x.com. Žaviuosi tokiais darbais jau vien todėl, kad pats fotošopo savo pelei minkyti neduodu, nes “nemoku ir neturiu laiko/noro išmokti”. Mano pagražinimai prasideda ir baigiasi Aperturėje… Ji man patinka, ne tik todėl, kad su ja galiu lengvai blaškytis po tūkstančius užfiksuotų kadrų, bet ir todėl, kad ji savo galimybėmis neleidžia man peržengti realybės ribų…
Yra ir kita stovykla – protestuojanti prieš fotošopinimą. Jie šaukia, protestuoja, daro parodas. Jie nusistatę ne tik prieš fotošopinimą bet ir apskritai prieš bet kokį skaitmeninio pasaulio prisilietimą prie užfiksuoto kadro. Šia prasme man jie – atgyvenos (juk jau vien tam, kad nuotrauką pamatytų ir ja žavėtųsi milijonai, ji turi papulti į tą velnio dėžę – kompiuterį). Menine prasme lenkiu galvą prieš ne vieną prieš_ir_jau_kompiuterinės eros fotografą, kuris nenaudoja fotošopinimo stebuklų, bet užfiksuoja nuostabius, nerealius kadrus vien kameros pagalba.
Visai netyčia šią pavakarę užtikau keletą įstabių kadrų, kurie aplenkė fotošopo stebuklus:
Kiti paveiksliukai galerijoje:
Swing on POP
I’m all into 20′s, 30′s and 40′s pre-swing/swing era music. Just because I dance. Just because I jiterbug. Just because I lindyhop. Since lindyhop revival wave back in 80′s till present day there’s always been to camps of “music used to lindyhop”. One (to which I believe I do belong) – people who love old original swing music – be it a big band, be it a small band, be it even nowadays New Orleans street jazz band. It swings, it smells lindyhop and it smells authentic spirit of times we adore.
The second group -”new age kids” – shaking to “any music”. It’s okay. I love the freedom of choice. Although I don’t call it lindyhop. It doesn’t swing and (what’s even more important for me) – it doesn’t feel like lindyhop. Although You try to use and change original steps and moves to the sound You’re hearing… Yep, everyone “kind of” love and hate “worst lindyhop song contest/evening” hosted by Mark in Herrang Dance Camp. I myself (not always in sober state of my mind) end up freaking all over the dance flour 
. Crazy experience, I must say. Tryin’ to lindyhop to Madonna, RedHotChillyPeps or some even more exotic stuff.
Anyway. I guess, some crazy tech geeks were missing that swing feeling in pop music so desperately, that they dedicated a fear amount of time and ended up with some Code which alters “Your favorite song” by adding some kind of swing feeling . Judge by yourselves:
Vyniosime aplink pirštą
Karkartėmis pasimėgauju technologijų naujienomis. Mėgstu stebėti, kurlink juda šiuolaikinių atradėjų (o gal – išradėjų) protai ir norai. Paskutiniu metu visi pakvaišę dėl mobilių technologijų, jų miniatiūrizavimo ir enerigijos taupymo. Vienas iš tokių pavyzdžių: Sony pagamino įtartinai plona OLED ekraną (plonesnį už plauką), kuris gali rodyti vaizda net ir tuomet, kai yra vyniojamas ar tampomas… Aš jau sugalvojau ne vieną pritaikymą jam… Tik duokite man tokį vyniojama tieliką aš jau rasiu ką su juo padaryti.
Bendravimas
Savaitgalį kartu su Eglute aplankėme jos tėvus, pas kuriuos viešėjo Thor’o giminaitės iš Norvegijos. Buvo smaugu – trys mielos, gyvos ir žavios moteriškaitės. Smagu buvo tai, kad šis mažytis “Thor’o pusseserių ir giminių” susitikimas apėmė keletą kartų – buvo nuostabu tuo pačiu metu dalintis su mintimis kito pasaulio, skirtingų kartų žmonėmis. O kartu ir įvertinti lietuviško ir norvegiško bendravimo skirtumus…
Keletas akimirkų.
Skersai centro…
Mane geriau pažįstantys žmonės žino, kad esu visiškai teigiamai nusiteikęs moterų-vairuotujų atžvilgiu. Aš net neskirstau varuotojų į “moteris” ar “vyrus” . Aš juos skirstau į “normalius” ir “idijotus” (tegul atleidžia man lietuvininkai, nes tikrai nebežinau, su J rašyti ar be… esmės tai nekeičia). Normalūs – tai tie, kurie laikosi pagrindinės nerašytos “‘Common Sense” vairavimo taisyklės: “(1)vairuok saugiai sau ir aplinkiniams ir (2) netrukdyk kitiems eismo dalyviams.“. Na, o visi nesilaikantys šios taisyklės- patys suprantate… O jei visgi norite išspausti iš manęs kažką konkretaus apie būtent moterų vairavimą, tai nuširdžiai pripažinsiu, kad moterys yra vienos tvarkingiausių, taisyklingiausių vairuotojų, nors tai gali dažnai kirstis su “Common sense” (paradoksalu, sakysite?… hm… pagalvokite)…
… Na gerai, štai kas išprovokavo šią mano rašliavą.
Šįryt ryte važiauvau man šiek tiek neįprastu maršrutu, kurio dalis driekėsi Gedimono gatve (nuo pat seimo rūmų iki katedros), Šventaragio gatve… Švietė skaisti pavasariška saulutė, kas po žiemos, savaime suprantama, sukėlė nuostabios nuotaikos pliūpsnį… Na štai… ir strigau nuo pat seimo už mažylio automobiliuko (markės ir numerių neminėsiu), kurį vairavo (tik nuostabaus atsitiktinumo dėka!) mergina. Mergina važiavo saugiu, vidutiniu 25-30km/h greičio “per visą Gedimono ilgį” stiliumi apjungtu draugėn su nesaugiu vinguriavimu “per visą Gedimino plotį”, ko priežastis, mano manymu, buvo aiški: merginos kūnas visame jo grožyje pūpsojo už automobilio vairo, o štai smegenys… smegenys… na smegenys buvo “kitame ragelio gale”, kur jis bebūtų…. Telefoniniai pokalbiai vairuojant turetų būti draudžiami bet kokia forma (net ir su laisvų rankų įranga), nes ne telefonu užimta ranka, o “atjungta” nuo kūno puodynė trukdo vairuoti… Grįžtu prie Gedimino gatvės įvykių. Sėkmingai prašliaužinėdamas visus šviesoforus paskui “automobitelefoniuką” džiaugiausi savo beprotiškai stipria kantrybe ir tolerancija, nes aplenkti saugiai šliaužiančios ir nesaugiai vingiuojančios eismo dalyvės nesiryžau (kaip ir visi likę už manęs)…
Džiaugsimingai šyptelėjau, kai mano ir autotelebiliuko keliai išsiskyrė: “gėrio ir ramybės tau, o vairuotuojau-idijote” tariau jau bedardėdamas Šventaragiu Grindiniu, kuris (kaip netrukus įsitikinau) šįryt buvo susičiulbėjęs su Gediminu Prospektu. Kažkurioj vietoj prieš mane išdygo iš stovėjimo pozos besikeliantis automobilio užpakalis, kuris lėtai bet užtikrintai rėžėsi į važiuojamąją dalį, visiškai nekreipdamas dėmesio į kitus eismo dalyvius ir tarsi sakydamas: ” aš dabar čia įsisprausiu į bendrą srautą nežiūrėdamas. Kadangi nežiūrėsiu, tai ir nieko nematysiu, o kadangi nieko nematysiu, tai ir nieko ten nėra)”. “Ir kas gi ten už vairo sėdi?” – pagalvojau dėkodamas likimui, kad priešais nebuvo nei vieno atvažiuojančio automobilio ir galėjau “užleisti kelią” prieš mane grėsmingai kylančiai subinei. IDIJOTAS!!! (Čia kaip darbo skelbimuose- siekiant lygiu lyčių teisių ir visokios nediskriminacijos – visi daiktavardžiai naudojami vyriškos giminės vardininko linksnyje)…
Gero ir saugaus pavasario!
