Jei skristi, tai skristi…
Praėjusį savaitgali su visu 108 aitvarų klubu subildėjome į Palangą. Ko gero neverta nei spėlioti – ko. Tikrai nepasėdėti prie ilgiausio stalo Basanavičiaus gatvėje vasaros sezono uždarymo proga… Hm…. cepelinai, taukais varvantys vėdarai, kaimo kapelos muzika ir mentalas “Basanovič road”… Tai jau ne… Jau antrus metus iš eilės sportinių aitvarų mėgėjai susibūrė dar nenuplautame paplūdimyje pire Medūzos viešbučio į Sprotinių aitvarų čempionatą. Šį kart jame dalyvavome ir mes su Eglute – aš kaip teisėjas ir dalyvis, Eglutė – kaip svarbiausias varžybų žmogus – lauko teisėja. Stuprus, gal kiek per stiprus vėja šliūkštelėjo papildomą kibirą adrenalino…
Mudu su Juozuliu (Visma) dar varžybų pradžioje jautėmės kaip čempionai. Ta nuotaka mūsų neapleido ir po varžybų 
.
cepionai sirdyje
Ponia tesėja. Jos žodis buvo galutinis ir neginčijamas:
Teisėjai nebūtina žiūrėti į dalyvį, ir net į jo aitvarą:
O cia stebėtojų minia:
Džiaugiuosi savo antrąja vieta pradedančiųjų kategorijoje:
Vėjas išpūtė visą blogį iš galvos. Visas blogas mintis. Dabar galvoje liko tik gėris.
Ačiū visiems buvusiems kartu. Ačiū visiems, įamžinusiems šias akimirkas. Daugiau nuotraukų čia ir čia.
