Jei skristi, tai skristi…
Praėjusį savaitgali su visu 108 aitvarų klubu subildėjome į Palangą. Ko gero neverta nei spėlioti – ko. Tikrai nepasėdėti prie ilgiausio stalo Basanavičiaus gatvėje vasaros sezono uždarymo proga… Hm…. cepelinai, taukais varvantys vėdarai, kaimo kapelos muzika ir mentalas “Basanovič road”… Tai jau ne… Jau antrus metus iš eilės sportinių aitvarų mėgėjai susibūrė dar nenuplautame paplūdimyje pire Medūzos viešbučio į Sprotinių aitvarų čempionatą. Šį kart jame dalyvavome ir mes su Eglute – aš kaip teisėjas ir dalyvis, Eglutė – kaip svarbiausias varžybų žmogus – lauko teisėja. Stuprus, gal kiek per stiprus vėja šliūkštelėjo papildomą kibirą adrenalino…
Mudu su Juozuliu (Visma) dar varžybų pradžioje jautėmės kaip čempionai. Ta nuotaka mūsų neapleido ir po varžybų 
.
cepionai sirdyje
Maratonas? Maratonas!
Praėjo šiek tiek laiko, baisioji dalis didžiųjų darbų (turėtų) aprinti, tai kvėptelėjau ir atsigręžiau į netolimą, vos keleto savaičių, praeitį – lindyhop.lt maratoną. Nors smegeninė jau spėjo pamiršti fizinę tos nakties būseną, bet jausmai vis dar banguoja kaip jūra. Galbūt todėl, kad į tai įdėjau visą savo širdį. O galbūt dar svarbiau tai, kad visas lindyhop.lt klubas (su maratono organizaciniu komitetu priešaky) atidavė viską, ka turėjo. Prieš juos visus lenkiu žemai savo žilstančią galva, nes tai, ką jie sukūrė tą naktį privertė sudrebėti net mano giliai giliai paslėptą širdį. Matyt dėl to ir negalėjau kitaip, kaip atiduoti viską ką turiu savyje. Tokiais atvejais ir poros valandų “prasigrojimas” smirdinčioj kamurkėj tampa linksma gerumo atrakcija.
Hot Club of Detroit
Štai kas mane įkrauna šiomis dienomis… Senokai aptiktas ir atrastas Hot Club of Detroit.
Vienas iš pavyzdžių… Muzika prasideda nuo 6:15… Atgaivina sielą, sveikai skaudančius raumenis (tradiciškai po Daxo workshop’o) tose vietose, kuriose net neįtariau turintis jų…
Taip, taip taip, tai tie patys, senai atrastieji:
