Slidinėjimas. Val di Fassa, Italija

Su Eglute visai neseniai grįžome iš Val di Fassos slėnio (Italija). Ten gyvenome Campitello miestelyje (jei jį taip galima pavadinti). Kelionė prasidėjo kosuliais, kai aš buvau visiškai peršalęs, o Eglutė vis dar didvyriškai laikėsi. Laikėmės ir autobuse tas 4 valandas iš Bergamo oro uosto…

Mane kalnai pagydė momentaliai – jau kitą dieną buvau atsigavęs ir pasiruošęs stoti ant slidžių, bet mano Eglutė visiškai užlinko – temperatūra. Tai teko žaisti slaugus ir ligones: virti arbatą dideliais kiekiais (dėkui lietuvaičių šeimai, turėjusiai virdulį, tiesa, po to ir mes įsigijome ), mėginti susišnekėti su vaistininke (kai dėl kalbos barjero ar dar kažko atrodo, kad apie vaistus nuo peršalimo žinai daugiau už ją), guosti, apkabinti ir, paprasčiausiai, mylėti.

Taigi, jau po dienos stojome ant slidžių. Puikią vietą išsirinkome slidinėjimui: 1200 km trasų, legendinis Celeronda žiedas (apskriejome 42 km ratą per 4 valandas),  noriai pilstančių bombardino kabokėlių gausa. Rojus. Pačiuoži, pailsi, pačiuoži, pailsi. Ilsiesi, nepersitempi. O ant kalno atsistojus visos mintys išgaruoja. Lieka tik viena – kaip nusileisti. Pataikėmė “ant karštosios” savaitės, kai visa Italija suvažiuoja slidinėti, tai rytinis keltuvas (keliantis daugiau kaip 150 žmogeliukų) būdavo užgultas – valanda eilėje. Bet tai  - apie 9 ryto. Mes ilsėjomės – pusę vienuolikos kėlėmės “personaliniu” 150 vietu keltuvu be jokiu eilių . O trasose visi išsibarsto momentaliai po Celeronda žiedą.

Tiesa, neapsiėjome ir be akibrokštų – išsinuomavau snieglentę . … … Viskas baigėsi tuo, kad  nusileidau nuo puses kalno “ant šiknos”, po per valanda užlipau atgal ir pasiėmiau slides. Kitąkart

Ir norisi pasidalinti itališkos vituvės įpatumais: be 5 patiekalu  per vakarienę neišsisuksi… O jei iš ryto nedave pasirinkti patiekalų vakarienei, tai be 7 patiekalų vakare nepakilsi nuo stalo… Bet ne to ten važiavome

Keletas akimirkų iš kelionės:

Beje, pavyko ir aitvarus šiek tiek palaidyti. Bet labai mažai…